Autoturizmo maršrutai

Autoturizmo maršrutai :

Varėna  – Senoji Varėna – Akmuo – Karpiškės – Valkininkai – Dargužiai – Pirčiupiai – Varėna. (78 km. A4 kelias). Trukmė 1 diena. Kelio danga asfaltas. Pasirinkę šį maršrutą, sužinosite mūsų krašto istoriją, pasigėrėsite gamtos grožiu, aplankysite B. Jurgelevičiaus žvėrynėlį,  paragausite ne tik tradicinių dzūkiškų valgių, bet ir prancūziškų sūrių, papramogausite.

Šį maršrutą taip pat galima įveikti dviračiais. Vandens turizmo mėgėjai gali plaukti nuo Dargužių kaimo iki Senosios Varėnos baidarėmis (trukmė 2 dienos).

Maršruto lankytini objektai:

Varėna ( 0 km. ) įsikūrusi prie 1862 metais nutiesto Peterburgo – Varšuvos geležinkelio. Dabar tai rajono centras, kuriame yra apie 11 tūkst. gyventojų. 1893 m. Varėnos II geležinkelio stoties gyvenvietėje buvo pastatyta stačiatikių cerkvė. Stačiatikiams išvykus atgal į Rusiją, cerkvės pastatą už 252 000 markių susidėję nupirko aplinkinių kaimų gyventojai. 1919 m. pastatas buvo pertvarkytas į bažnyčią, kuri 1920 m. pašventinta. 1933 m. bažnyčia perstatyta ir padidinta.Miesto centre jauki pėsčiųjų gatvelė su įspūdingu laikrodžiu, moderni biblioteka. Varėna garsėja kasmet vykstančia ir jau tradicine tapusia „Grybų švente“. Aplankykite prie geležinkelio stoties esantį paminklą Dzūkijos tremtiniams ir politiniams kaliniams, miesto parke kryžių, pastatytą buvusios NKVD būstinės vietoje, geležinkelio stotį, kurios vidus dekoruotas Čiurlionio kūrybos motyvais, ąžuolo skulptūrą su joje išdrožtu M.K. Čiurlionio portretu. Kultūros centro parodų salėje nuolat veikia parodos, gamtos muziejus „Rojaus kapmelis“ stebina užsukusius savo eksponatais. Papietaukite „Grilio“ , „Ievos“ ir „Šakos“ kavinėse. Pasivaikščiokite prie miesto pakraštyje – pušynų apsuptų Varėnos tvenkinių ar miške tyvuliuojančių Žiežulio ir Ilgelio ežerų.
Norinčius pasilikti Varėnoje ilgesniam laikui, svetingai sutiks mieste esančios apgyvendinimo įstaigos: „Ekoratas“ , „Varsta“, V. Mickevičiaus IĮ. Varėnoje yra 2 degalinės: M. K. Čiurlionio g. 53 ir Savanorių g. 5
Senojoje Varėnoje ( 5 km.) 1413 m. Vytautas įkūrė medžioklės dvarą. 1786 m. pastatyta bažnyčia, per I pasaulinį karą sudegė. 1921 m. pastatyta kita, kuri per II pasaulinį karą irgi sudegė. XVIII a. S. Varėnoje buvo stiklo ir lošimo kortų fabrikai. 1894 m. pastatytos kareivinės, įrengta didžiausia Rusijos imperijoje artileristų vasaros stovykla, nutiestas geležinkelis į Alytų. Senojoje Varėnoje gimė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis. Gimtojo namo vietoje pastatytas paminklinis akmuo. Menininko biografija susijusi su šios vietovės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Jis gimė šios bažnyčios vargonininko Konstantino ir Adelės Čiurlionių šeimoje ir šios bažnyčios kunigas Aloyzas Giaras jį pakrikštijo Mikalojaus (bažnyčios šventojo globėjo) ir Konstantino ( kūdikio tėvo) vardais. Karai, okupacijos bažnyčią sunaikino, tačiau šiandien pagarbiai saugojama buvusios šventovės vieta. Senosios Varėnos kapinėse yra ir kunigo Aloyzo Giaro kapas. Naujai pastatytoje Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje (1994 m.), vyksta Sekmadienio muzikos koncertai ir parodos. 1995 metais, minint 120 – ąsias Čiurlionio gimimo metines, bažnyčioje atidengta atminimo lenta. 1997 metais B. Gražulio bibliotekoje atidarytas M.K. Čiurlionio atminimo kambarys. Jo stenduose – fotografijos, menininko kūrinių reprodukcijos. Čia vyksta kultūriniai renginiai, priimamos ekskursijos, organizuojamos pamokos moksleiviams. Nuo Senosios Varėnos iki pat Druskininkų galima grožėtis stogastulpių ansambliu „Čiurlionio kelias“. Lietuvos nepriklausomybės pirmąjį dešimtmetį (1918 – 1928) mena paminklas. Netoliese ąžuolinių skulptūrų ansamblis istorine tematika. Ketinantiems apsistoti ilgiau, nakvynė ir įvairios pramogos siūlomos A. Ažuko kaimo turizmo sodyboje. Tik 5km. skiria Senąją Varėną nuo Varėnos miesto.                                                                                                     Akmenio kaimas (  14 km. ) garsus Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos medine bažnyčia, statyta 1759 metais ir originalia varpine. Netoliese legendomis apipintas ir kaimui pavadinimą davęs akmuo „Užkeikta merga“.                                                                                                           Karpiškių kaimas ( 17 km.) Čia įsikūrės B. Jurgelevičiaus žvėrynėlis. Sodyboje laisvai vaikšto gandras, kudakuoja margaplunksnės vištos, šeimininkauja spalvingas povas, aptvare ratus suka vilkai, purvo vonioje maudosi šernai. Pamatyti galima Šiaurės Amerikos meškėną, stirniuką, lapę. Žvėrynėlis lankomas iš anksto suderinus laiką tel. +370 684 24 448. Privažiavę Valkininkų gelž. st. gyvenvietę, už autobusų stotelės, pamatysite nuorodą  į R. Kuodienės kaimo turizmo sodybą, kurioje galima pavalgyti, pasimaudyti pirtyje ir pasilikti nakvynei. Sodyboje galima išsinuomoti baidares. Šalia sodybos pilni miškai grybų ir uogų. Jeigu skubėsite keliauti toliau, grybų ir uogų galėsite nusipirkti pakelėje. Ne tik miško gėrybių galite nusipirkti, bet ir vantų pirčiai ar šluotų kiemui šluoti.
Valkininkų miestelis ( 30 km.) Senoji Valkininkų dalis – vienas ryškiausių lietuvių liaudies medinės architektūros paminklinių urbanistikos kompleksų. Tai miestelio dalis, iš esmės susiformavusi nuo XIV a. pab.– XV a. pr. iki XIX a. pab. Urbanistinis kompleksas apima aikštę ir pagrindines gatves. Aikštėje iškilusi Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, pastatyta XVI a. viduryje. Spėjama, kad Valkininkų gyvenvietė atsirado XIV a. II pusėje. Tuo metu čia buvo ir didžiųjų kunigaikščių medžioklės pilis. 1418 m. Vytautas dovanojo miesteliu vadinamą gyvenvietę su Valkininkų dvaru savo žmonai Julijonai. Gyvenvietė tuo metu buvo išsidėsčiusi didelėje Merkio saloje, dvaro sodyba - atokiau nuo jos, už kelio iš Vilniaus į Merkinę, o dirbtinai vandeniu apjuosta medžioklės pilis - šalia Merkio, į vakarus nuo gyvenvietės. 1571 metais Valininkams suteiktos Magdeburgo teisės. 1571 metais veikė ginklų kalykla. 1635 m. – 1650 m. pastatytas pranciškonų vienuolynas, caro laikais paverstas kareivinėmis. Bajorų tarpusavio kovų metu 1700 metais vienuolyne buvo nužudytas nelaisvėn pasidavęs Mykolas Sapiega. Pro Valkininkus teka Merkio upė ir jos intakai: Šalčia, Spengla, Geluža, Graužupis ir Pirčiupis.
Čia pat ir Užuperkasio kaimas, kur galite skaniai papietauti ar nusipirkti maisto N. Griežės parduotuvėje – kavinėje. Valkininkų miestelyje yra degalinė. Santakos miške 1, 5 km. atstumu nuo urėdijos būstinės ir nuo Vilnius – Druskininkai kelio įrengtas pėsčiųjų turistinis – pažintinis takas, kuris pritaikytas ir žmonėms su negalia.Takas skirtas pasivaikščioti mišku, susipažinti su aplinka, augmenija, miškininkų darbais, grožėtis nuostabiais Merkio upės vingiais, smėlėtais krantais. Visai netoliese Merkio ir Šalčios santaka. Panorėję paplaukoti galite išsinuomoti baidares.
Dargužių gatvinis kaimas (33 km.) – architektūros paminklas (18 paminklinių pastatų) Jame nemažai XIX a. gatviniams kaimams būdingo plano sodybų: pirkia galu į gatvę, šalia svirnas, toliau tvartas, sklypo gale klojimas. Yra pirkių su tradicine kiaurapjūve puošyba. Kaimo viduryje stovi koplytėlė, kurią 1876 metais pastatė šios vietovės jaunimas. Koplytėlės viduje – šv. Marijos skulptūrėlė. Gegužės mėnesį čia renkasi dargužiečiai melstis. Dargužiai garsėja Sekminių švente. Atvykę į kaimą svečiai gali pasigrožėti austomis lovatiesėmis ir paragauti ypatingų sūrių, pagamintų tiek  karvės, tiek  ožkos pieno. Vietiniai gyventojai sūrių gamybos meistriškumo išmoko iš savo tėvų. Prancūziškus sūrius gaminti išmokė Prancūzijos meistrai. Gurmanai gali mėgautis saldžiu sūriu, sūriu su razinomis, džiovintais vaisiais, kmynais ar net pelėsiniais sūriais. Daugelis svečių dargužiškių sūrį ne tik mielai ragauja, bet ir perka. Prancūziškų sūrių galima užsisakyti tel.: +370 610 67 881/698 39 893.                                                                                                                 Pirčiupių kaimas (39 km.) Pro kaimą teka Pirčiupio upelis, už kilometro įtekantis į Merkį. Pirčiupiai minimi jau XVI – XVII a. Jo apylinkėse mėgo medžioti Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kunigaikščiai. Čia buvo eiguva ir karališkasis medžioklės dvaras. Pirčiupių gyventojai vertėsi bitininkyste, amatais. Kaimo tragišką istoriją primena prie Vilniaus – Druskininkų kelio stovinti Pirčiupių „Motina“, paminklinė lenta su žuvusiųjų pavardėmis. Ši 5, 5 m. aukščio granitinė plastiškų formų skulptūra simbolizuoja motinos skausmą, primena Antrojo pasaulinio karo tragediją, kai Pirčiupiuose 1944 metais hitlerininkai sudegino kaimą. Liepsnose žuvo 119 žmonių, pelenais virto 27 sodybos. Sudegintųjų laidojimo vietą žymi mediniai kryžiai. Pirčiupių bibliotekoje eksponuojamas buvusio kaimo maketas.
Visai šalia Vilnius – Druskininkai kelio yra Pirčiupio karčema. Čia jūsų lauks poilsis, pramogos ir skanūs ldzūkiški patiekalai. Nusprendę pasilikti nakvynei, gali pasilepinti pirtyje, išsimaudyti baseine, pailsėti jaukiuose kambariuose. Organizuojamos ir kitokios pramogos: išvyka į mišką arklių tempiamomis bričkomis, pasilinksminimas miške, grojant muzikantams, ant ugnies ruošto maisto ragavimas ir kt. A4 keliu už 6 km. dešinėje pusėje pamatysite rodyklę į Dargužių kaimą.

2. Varėna – Senoji Varėna – Perloja – Merkinė – Jonionys- Liškiava – Varėna
( 94 km. Trukmė 1 diena). Kelio danga asfaltas. Nuo Merkinės mst. – rajoninės reikšmės kelio atšaka, danga asfaltas.

Lankytini maršruto objektai:
Varėna (0) įsikūrusi prie 1862 metais nutiesto Peterburgo – Varšuvos geležinkelio. Dabar tai rajono centras, kuriame yra apie 11 tūkst. gyventojų. 1893 m. Varėnos II geležinkelio stoties gyvenvietėje buvo pastatyta stačiatikių cerkvė. Stačiatikiams išvykus atgal į Rusiją, cerkvės pastatą už 252 000 markių susidėję nupirko aplinkinių kaimų gyventojai.1919 m. pastatas buvo pertvarkytas į bažnyčią, kuri 1920 m. pašventinta. 1933 m. bažnyčia perstatyta ir padidinta. Miesto centre jauki pėsčiųjų gatvelė . Aplankykite prie geležinkelio stoties esantį paminklą Dzūkijos tremtiniams ir politiniams kaliniams, miesto parke kryžių, pastatytą buvusios NKVD būstinės vietoje, geležinkelio stotį, kurios vidus dekoruotas Čiurlionio kūrybos motyvais, ąžuolo skulptūrą su joje išdrožtu M.K. Čiurlionio portretu. Kultūros centro parodų salėje nuolat veikia parodos, gamtos muziejus „Rojaus kapmelis“ stebina užsukusius savo eksponatais. Papietaukite „Grilio“ (Vytauto g. 18) , „Ievos“ (Pramonės g. 8 ) ir „Šakos“ (Vytauto g. 17) kavinėse. Pasivaikščiokite prie miesto pakraštyje – pušynų apsuptų Varėnos tvenkinių, išlikusiu senuoju „Olita - Orany“ geležinkelio pylimu ar aplankykite miške tyvuliuojančius Žiežulio ir Ilgelio ežerus.
Norinčius pasilikti Varėnoje ilgesniam laikui, svetingai sutiks mieste esančios apgyvendinimo įstaigos: „Ekoratas“ , „Varsta“, V. Mickevičiaus IĮ. Varėna garsėja kasmet vykstančia ir jau tradicine tapusia „Grybų švente“. kuri vyksta kasmet paskutinį rugsėjo šeštadienį. Šventės programa susideda iš dviejų dalių: anksti ryte Grybavimo čempionatas, kuris organizuojamas labai gražioje vietovėje Žiūrų kaime.Antra dalis – šventė mieste. Visi , kas dalyvauja Grybų šventėje , turi puikią galimybę pažinti Dzūkiją , jos gamtą, žmones, tradicijas, gėrėtis darbščių dzūkų amatais , pasigrožėti ir pasivašinti smėlingos Dzūkijos žemės miškų upių ir ežerų gėrybėmis.
Degalinės yra M. K. Čiurlionio ir Savanorių gatvėse.
Senoji Varėna (5 km. ) įsikūrusi prie Merkio ir Varėnės upių santakos. Toje vietoje, kur manoma, kad buvo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto medžioklės sodyba, stovi paminklinis akmuo su pirmojo Varėnos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose data. Prie Varėnės ir Merkio upių santakos pastatytos ąžuolo skulptūros, skirtos Varėnos 590 – mečiui, netoliese Nepriklausomybės paminklas. Senojoje Varėnoje gimė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis. Gimimo vietai atminti pastatytas paminklinis akmuo. Menininko biografija susijusi su šios vietovės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Jis gimė šios bažnyčios vargonininko Konstantino ir Adelės Čiurlionių šeimoje ir šios bažnyčios kunigas Aloyzas Giaras jį pakrikštijo Mikalojaus (bažnyčios šventojo globėjo) ir Konstantino( kūdikio tėvo) vardais. Karai, okupacijos bažnyčią sunaikino, tačiau šiandien pagarbiai saugojama buvusios šventovės vieta. Senosios Varėnos kapinėse yra ir kunigo Aloyzo Giaro kapas. Naujai pastatytoje Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje (1994 m.), vyksta Sekmadienio muzikos koncertai ir parodos. 1995 metais, minint 120 – ąsias Čiurlionio gimimo metines, bažnyčioje atidengta atminimo lenta. 1997 metais B. Gražulio bibliotekoje atidarytas M.K. Čiurlionio atminimo kambarys. Jo stenduose – fotografijos, menininko kūrinių reprodukcijos. Čia vyksta kultūriniai renginiai, priimamos ekskursijos, organizuojamos pamokos moksleiviams. Nuo Senosios Varėnos iki pat Druskininkų galima grožėtis stogastulpių ansambliu „Čiurlionio kelias“. Ketinantiems apsistoti ilgiau, nakvynė ir įvairios pramogos siūlomos A. Ažuko kaimo turizmo sodyboje. Tik 5 km. skiria Senąją Varėną nuo Varėnos miesto.S. Varėnos pakraštyje prie A4 kelio yra degalinė. Už 2.5 km. dešinėje kelio pusėje tyvuliuoja Glėbo ežeras.Aplink ežerą galima keliauti pėsčiomis ar dviračiais.
Perlojos kaimas (16. 1 km.) įsikūręs Merkio upės dešiniajame krante. Legendos mini garsų kunigaikštį Perlių, o istoriniai šaltiniai teigia Perloją buvus jau XIV amžiaus pabaigoje.1792 m. Perlojai suteiktos Magdeburgo teisės. 1918 – 1919 metai vadinami Perlojos Respublikos kūrimosi laikotarpiu. Buvo įkurta Perlojos Respublika, prezidentu išrinktas Jonas Česnulevičius (1897 – 1952). Perlojos Respublika turėjo savo pinigus (Perlojos litą). Miestelio aikštėje 1930 m. pastatytas ir išsaugotas paminklas Vytautui Didžiajam. Papėdėje iškalti žodžiai: „Vytaute Didysai, gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis“. Netoliese – raudonų plytų Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, statyta 1928 – 1930 m. Bažnyčią projektavo žinomas to meto sakralinės architektūros kūrėjas Vaclovas Michnevičius.Viduje įsidėmėtinas XIX a. pab. Juozo Balzukevičiaus paveikslas „Apaštalas Baltramiejus“. Ypač gražiai dekoruotos bažnyčios sienos. Kapinėse galima sustoti prie daugelio garsių krašto žmonių paminklų. Tarp Vytauto paminklo ir bažnyčios 1995 m. pastatytas paminklas „Žuvę už Perloją ir visą Lietuvą“. Apie Perlojos Respubliką įdomių eksponatų yra kraštotyros muziejuje.
Merkinė (32.7 km.) -  viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, įsiterpusi Nemuno, Merkio, Stangės ir Straujos santakoje. Jos apylinkėse susikerta Dainavos lygumos smėlynai, Dzūkų aukštumos kalvos bei ežerai. Seniausius laikus mena piliakalnis, ant kurio stovėjusi pilis 1359 metais, buvo svarbi tvirtovė lietuvių kovose su kryžiuočiais. Nuo piliakalnio atsiveria gražūs gamtos vaizdai. 1569 m. Merkinei buvo patvirtintos Magdeburgo teisės. Ilgus šimtmečius miestas buvo administracinis, karinis, ekonominis ir kultūrinis Dainavos krašto centras. Šiandien Merkinės klestėjimo laikus liudija išlikę du miesto ribas žymintys stulpai, statyti 1579 metais. Vėlyvosios gotikos, renesanso ir baroko bruožų turinti Šv.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia yra architektūros paminklas. Senoji miestelio dalis – urbanistikos paminklas. Centrinėje miestelio aikštėje įsikūręs Merkinės kraštotyros ir genocido muziejus. Turtinga ekspozicija pasakoja apie Merkinės krašto istoriją, čia gyvenusius žmones, amatus. Muziejaus ekspozicijoje skaudi šio krašto žmonių pokario gyvenimo istorija, kovų ir netekties, pergalių liudijimas dokumentuose, fotografijose, partizanų ir tremtinių relikvijose. Netoliese -  Kryžių kalnelis. Išsamią informaciją apie Merkinę galite gauti Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centre: Vilniaus g. 3, Merkinės mstl., tel. (8 310) 57 245.
Jonionys (35. 1 km.) Kairiajame Nemuno krante, netoli Jonionių kaimo, yra akmenų grupės – senovės paleoastronominė stebykla. Jų išdėstymo sistemos vektoriai rodo artimiausias Merkinės apylinkių akmens amžiaus stovyklas, o vienas iš jų – Merkinės bažnyčią, stovinčią senosios šventyklos vietoje. Kiti akmenys žymi, kur Saulė pateka per žiemos ir vasaros saulėgrįžas (Kalėdų ir Rasos švenčių rytais). Akmenys sudaro lyg ir du atskirus ratus, pats didžiausias – pirmojo centre. Jonionių akmenys – lankytinas, saugotinas ir turintis pažintinę istorinę reikšmę objektas, pasakojantis apie pirmųjų Lietuvos gyventojų mokslinius stebėjimus ir bandymus juos užfiksuoti, tam tikra sistema išdėliojant akmenis. Nuo 2001 m. Merkinės jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis“ prie Joninių akmenų švenčia Rasas.
Liškiava ( 47 km.) Ant aukšto kalno, kairiajame Nemuno krante, stovi Liškiavos barokinis ansamblis. Liškiavos Švč. Trejybės vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia, buvęs dominikonų vienuolynas, statyti 1704-1720 m., varpinė ir koplytstulpis yra architektūros paminklai. Bažnyčios sienos tapytos XVIII a. italų menininkų. Bažnyčioje 11 dailės paminklų, tarp kurių XVII a. paveikslas ir XVIII a. freskos. Daug dailės paminklų išlikusių bažnyčios viduje yra nuo XVII iki XX amžiaus. Septyni rokoko stiliaus Švč. Trejybės altoriai, papuošti išraiškingomis skulptūromis, yra vieni vertingiausių rokoko pavyzdžių Lietuvoje. Nemuno pakrantėje stūkso legendomis apipintas piliakalnis ir alkakalnis. 1998 m. buvusiame dominikonų vienuolyne įkurta Viešoji įstaiga „Liškiavos kultūros centras“. Architektūrinį ansamblį aplankyti galima kasdien, išskyrus pirmadienį, nuo 10 iki 12 val., ir nuo 14 iki 16 val. Adresas: Liškiava, Merkinės sen., Varėnos rajonas, mob. 8 699 66 844, www.liskiava.lt   . Jeigu nepavargote, galite važiuoti į Druskininkus, nuo Liškiavos jie tik už 13 km.