Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia , Laisvės g. 21, Varėna, Tel. +370 310 51 620
1893 m. Varėnos II geležinkelio stoties gyvenvietėje buvo pastatyta stačiatikių cerkvė. Stačiatikiams išvykus atgal į Rusiją, cerkvės pastatą už 252 000 markių susidėję nupirko aplinkinių kaimų gyventojai – Mitraukos, Mergežerio, Girežerio, Moliadugnio, Barčių, Giraitės, Matuizų, Šarkiškių, Molių, Salovartės, ir Varėnos II žmonės. 1919 m. pastatas buvo pertvarkytas į bažnyčią, kuri 1920 m. gruožio 5 d. buvo pašventinta. 1933 m. bažnyčia perstatyta ir padidinta. Bažnyčia turi liaudies architektūros bruožų, kryžminio plano, vienabokštė, su trisiene apside, prieangiu. Šventoriaus tvora medinių statinių.
Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia, Vytauto g. 196, Senosios Varėnos, Varėnos sen., Varėnos r. sav., tel. +370 310 3 02 68, mob. +370 310 687 87 732
1990 metais architektai Brunonas Bakaitis ir Gediminas Baravykas paruošė Senosios Varėnos bažnyčios projektą. Panaudotos formos ir ritmai, artimi Čiurlionio kūrybai. Bažnyčia pastatyta ir pašventinta 1994 metais. Atviroje varpinėje, primenančioje Čiurlionio "Pavasario simfonijos" varpinę, iškeltas varpas su Įrašais "Pax" ir "Draugystė", "Magdeburgas - Kaišiadorys", simbolizuojantis naujos Tautų bendradarbiavimo eros pradžią. 1996 metais 121 - jų Čiurlionio gimimo metinių jubiliejaus proga pašventinti bažnyčios vargonai, įgyti ČDSV skyriaus iniciatyva. Sudaryta sutartis su Lietuvos muzikų rėmimo fondu "Sekmadienio muzikos" koncertų rengimui bažnyčioje. 1999 metais 124 - jų Čiurlionio gimimo metinių proga Senosios Varėnos Šv. Archangelo Mykolo bažnyčios požemyje atidaryta paveikslų galerija. Jos languose vitražistas Vytautas Švarlys sukūrė vitražus .
Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, Akmenio kaimas, Jakėnų sen., Varėnos r. sav., mob. +370 687 87 732
Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia yra , prie Vilniaus–Varėnos I kelio, Merkio dešiniajame krante. Savo forma primena gyvenamąjį namą.
Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos medinė bažnyčia su originalia varpine, suręsta iš tašytų sienojų 1724 m. 1797 m. joje būdavo ketveri atlaidai per metus. 1861 m. koplyčia suremontuota. Per Pirmąjį pasaulinį karą sudegus Varėnos bažnyčiai, jos klebonas Juozapas Stasys persikėlė į Akmenį, pastatė kleboniją, padidino koplyčią. 1919 m. įsteigta parapija. Akmuo garsėjo Švč. Jėzaus Širdies (dešimtinės) atlaidais.
Vilniaus – Druskininkų kelio 70 – ajame kilometre, kairėje pusėje apie 1, 15 m. aukščio stovi akmuo. Nepaprastas akmuo, apipintas legendomis, davė pavadinimą ir kaimui. Legendinis akmuo įkvėpė V. Krėvę parašyti padavimą „Užkeikta merga“, garsų mūsų krašto archeologą P. Tarasenką – knygą „Didžiųjų Tyrulių paslaptys“.
Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia (Šv. Dvasios kapinių koplyčia), Babriškių kaimas, Varėnos sen., Varėnos r. sav., mob. +370 687 87 732
Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia yra Babriškių kaime, netoli Alytaus-Varėnos kelio, Varėnės dešiniajame krante. Pastatyta akmenų mūro, turi klasicizmo bruožų. Šventoriuje koplytėlė. Kaime 1724 m. buvo koplyčia. 1838 m. Rosochackis kapinėse pastatė akmenų mūro koplyčią. Joje kartais buvo laikomos pamaldos. Babriškėse 1942 m. apsigyveno vienuolis marijonas kunigas Juozas Rakickas. Jis prie koplyčios pristatė medinę zakristiją, pastatė kuklią kleboniją. 1944 m. sudegus Varėnos I bažnyčiai, parapija perkelta į Babriškes. Suremontuota koplyčia tapo bažnyčia.
Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, Dubičių kaimas, Kaniavos sen., Varėnos r. sav. tel. +370 310 49 619 , mob. +370 687 71 199
Dubičių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia yra Dubičių kaime, keli kilometrai nuo Baltarusijos sienos.
1909 m. pastatyta neogotikinė, dvibokštė Šv. Jėzaus Širdies medinė bažnyčia. Kryžminio plano, dvibokštė. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora medinių statinių. Pirmoji bažnyčia pastatyta tarp 1431 ir 1500 m., 1636 m. perstatyta. 1737 m. pastatyta nauja bažnyčia. Valdžios įsakymu 1869 m. uždaryta ir nugriauta. 1907 m. gautas leidimas statyti bažnyčią. 1908 m. įkurta parapija. 1909 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia, 1967 m. ji suremontuota. 1968–1990 m. parapiją administravęs kunigas Mykolas Petravičius ją išdažė.
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Kabelių kaimas, Marcinkonių sen., Varėnos r. sav. mob. +370 610 37 167 .
Liaudies architektūros formų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stovi Kabelių kaime, 15 km į pietvakarius nuo Marcinkonių. Bažnyčia medinė, dvibokštė, pastatyta 1911 m. Vilniaus generalgubernatorius 1909 m. leido į Kabelius pervežti senąją Ratnyčios bažnyčią. Ji pastatyta 1911 m., o 1916 m. padidinta. 1921 m. įkurta parapija. Nuo 1919 m. klebonavęs Pranciškus Čaglys ugdė parapijiečių pamaldumą, stiprino lietuvybę, ragino šviestis. Lenkijos valdžios persekiotas, baustas. Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, dvibokštė, su žemomis zakristijomis. Šventoriuje stovi 2 tarpsnių medinė varpinė. Jo tvora medinių statinių.
Švč. Trejybės bažnyčia , Liškiavos kaimas, Merkinės sen., Varėnos r. sav. tel. +370 310 44 210. Bažnyčia yra Liškiavos kaime, 9 km į šiaurės rytus nuo Druskininkų, Nemuno kairiajame krante. Vėlyvojo baroko stiliaus, www.liskiava.lt
Pirmoji bažnyčia pastatyta XVI a. pradžioje. Nuo XVI a. antrosios pusės iki 1624 m. priklausė evangelikams reformatams. Liškiavos valdytojas Mikalojus Pranskevičius-Radziminskis parapijai 1629 m. paskyrė 12 valakų žemės. 1644 m. įkurta parapija. Nuo 1650 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Iki 1677 m. Liškiavos dvaro savininkas Vladas Jurgis Kosila nugriovė senąją, o jos vietoje pastatė naują medinę Šv. Jurgio kankinio bažnyčią (1846 m. nugriauta). V. J. Kosila savo Liškiavos dvarą 1697 m. dovanojo Seinų dominikonams.
1699 m. atvykę dominikonai Kosilos giminių buvo išvaryti. Teismas 1701 m. dominikonams grąžino Liškiavos dvaro turtus. Vienuoliai 1704–1720 m. pastatė vienuolyną ir mūrinę Švč. Trejybės bažnyčią. Ją 1808 m. uždegė žaibas. 1814 m. bažnyčia tapo parapine. 1821–1823 m. suremontuota. Po 1829 m. kalkėmis užtepta sieninė tapyba. Klebonas Ignotas Bartlinskis (1824–1898) palaikė ryšius su sukilėliais, juos sužeistus priglausdavo vienuolyne, todėl 1864 m. ištremtas į Sibirą. Grįžęs 1870–1874 m. klebonavo Liškiavoje. 1864 m. ištremtas į Sibirą ir vikaras Vincentas Šulcas (1828–1868), (mirė tremtyje). Vikaras V. Girdžiūnas 1885 m. Liškiavos bažnyčioje pradėjo lietuviškai sakyti pamokslus, giedoti. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas Kazimieras Sederevičius), įsteigta biblioteka -skaitykla.
1912–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1939 m. į Liškiavą atvyko ir buvusiame vienuolyne gyveno keletas internuotų kunigų iš Lenkijos. Liškiavos klebonas Povilas Grablikas 1945 m. ištremtas į Vorkutą (mirė tremtyje). Vėlesnis klebonas Juozas Kriščiūnas taip pat ištremtas.
Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, graikiško kryžiaus plano, kupolinė, su zakristija, 2 bokšteliais. Joje yra 11 dailės paminklų, tarp kurių XVII a. paveikslas ir XVIII a. freskos. Septyni rokoko stiliaus Švč. Trejybės altoriai, papuošti išraiškingomis skulptūromis, yra vieni iš vertingiausių rokoko pavyzdžių Lietuvoje. Bažnyčia nuo seno garsėja viename iš šoninių altorių esančiu stebuklingu dievo Motinos paveikslu. Kupolo plokštumos tapytos freskomis. Šventorius apmūrytas. Bažnyčios šventoriuje Šv. Agotos koplytstulpis (XIX a.vid.)
Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia (Vn), Miškininkų g. 120, Marcinkonių kaimas, Marcinkonių sen., Varėnos r. sav.
Marcinkonyse 1770 m. pastatyta bažnyčia. 1777 m. įkurta parapija, bet dėl menko aprūpinimo klebonai Marcinkonyse neapsigyveno. Bažnyčia liko Merkinės filija. 1835 m. bažnyčia atnaujinta. 1868 m. pastatyta nauja, 1879 m. sudegė.
1880 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Klebonas Jonas Šoblickas (1871–1906), (palaidotas šventoriuje, Marcinkonyse nuo 1896 m.) pamaldas pradėjo laikyti lietuvių kalba, platino draudžiamą lietuvišką spaudą, subūrė gerą chorą, apmūrijo šventorių, įrengė Kryžiaus kelio stotis, pastatė kleboniją. Kunigo A. Petrulio rūpesčiu 1910–1911 m. bažnyčia suremontuota, įsigyti J. Garalevičiaus pagaminti vargonai. A. Petrulis 1910 m. Trakuose teistas už nelegalios lietuvių mokyklos įsteigimą. Kunigas Konstantinas Stasys 1911 m. įsteigė Šv. Kazimiero draugijos skyrių.
Bažnyčia yra XIX a. medinės architektūros paminklas: dvibokštė, neogotikinė. Gotikos bruožų suteikia iš pagrindinio fasado išsikišę, viršun smailėjantys bokštai. Stogo gale-stambus aštuoniakampis kupolas. Vidus artimas liaudiškajam barokui. Bažnyčia turi neogotikos bruožų, stačiakampio plano, dvibokštė, su apside, 2 bokšteliais. Šventoriuje stovi medinė varpinė. Jo tvora akmenų mūro.
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Sladkevičiaus g. 9, Merkinės mst. , Merkinės sen., Varėnos r. sav. tel. (8 310) 57 371, mob. 8 699 97 012 . Gotikinė, po rekonstrukcijos įgavusi baroko bruožų Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia yra netoli Merkinės miestelio centro. Manoma, kad pirmoji bažnyčia pastatyta iš tvirtovės iki 1387 m. Bažnyčia Merkinėje minima 1392 m., 1496 m. atnaujinta. 1442 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras bažnyčiai skyrė turtų. Kiti valdovai juos papildė 1516 ir 1582 m. 1607 m. įsteigtas dominikonų vienuolynas (fundatorius burmistras Kristupas Steponis), 1615 m. pastatyta mūrinė bažnyčia.
1676 m. įsteigtas jėzuitų vienuolynas, pastatyta bažnyčia (hetmono Mykolo Paco rūpesčiu). 1648 m. iš dalies permūrytos ir nutinkuotos parapinės bažnyčios sienos, pastatytas frontonas, iš naujo suskliausti skliautai. 1655 m. bažnyčia apgriauta, iki 1674 m. suremontuota. Merkinės parapijai 1744 m. priklausė 66 kaimai abipus Nemuno. 1725–1773 m. veikė nepilnoji jėzuitų kolegija; 1774 m. ji atiteko dominikonams, kurie 1776 m. įsteigė mokyklą (veikė iki 1831 m. kaip apygardėlės mokykla).
1822 m. liepos 16 d. per miestelio gaisrą sudegė klebonija ir visos 3 katalikų bažnyčios (parapinė, dominikonų, jėzuitų). 1832 m. uždaryto dominikonų vienuolyno bažnyčia perduota parapijai, vienuolyne įsikūrė policija ir pasienio sargyba. 1843 m. kunigas Kajetonas Aleknavičius savo lėšomis pastatė kleboniją (su parapijiečiais kalbėjo lietuviškai). 1884 m. pagal M. Strebeikos projektą pastatytas priebažnytis. Konstantinas Jagminas, Merkinėje vikaravęs 1890–1896 m., bažnyčioje pradėjo giedoti lietuviškai, organizavo lietuviškų knygų gabenimą iš Tilžės.
Kazimiero Ribikausko, Merkinėje klebonavusio 1911–1934 m., rūpesčiu 1912 m. dekoruotas bažnyčios vidus, pastatyta klebonija, atsisakyta lenkiškų pamaldų. Kiek vėliau vikaras M. Cijūnaitis su vargonininku Sčesnulevičiumi subūrė puikų lietuvišką chorą. 1912–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, kuriam 1913 m. leista įsteigti biblioteką-skaityklą. 1913 m. įkurtas „Ryto“ draugijos skyrius. Po Pirmojo pasaulinio karo Merkinėje dirbo kompozitorius Teodoras Brazys ir dr. Juozas Bakšys, kurie apylinkėse surinko lietuviškų dainų. Kunigas daktaras J. Bakšys 1921 m. įsteigė progimnaziją ir buvo jos direktorius. Po Antrojo pasaulinio karo Merkinėje klebonavo Zigmas Komaras, Sibiro tremtinys, Kaišiadoryse bolševikų nužudytas dekanas Andrius Juknevičius, nuo 1966 m. – Petras Laskauskas (1903–1988), (palaidotas šventoriuje). Bažnyčia gotikinė, po rekonstrukcijos įgavusi baroko bruožų, bebokštė, su trisiene apside. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Presbiteriją nuo navų skiria 3 triumfo arkos. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Vartai su mūrine varpine (XIX a.).
Švč. Trejybės bažnyčia Nedzingės kaime, Varėnos sen., Varėnos r. sav., tel. +370 310 47 777. Bažnyčia pastatyta 1841–1844 m. pagal 1840 m. architekto Karolio Gregotovičiaus projektą. Jos fundatorius generolas Vincas Žilinskas, statytojas jo brolis Domininkas (gyveno Nedzingės dvare). Bažnyčia konsekruota 1849 m., buvo Merkinės filija. 1862 m. įsteigta parapija. 1907 m. pastatyta prieglauda. Fundatoriai buvo lenkai, pamaldos laikytos lenkų kalba. Iki 1894 m. kas antrą sekmadienį per pamaldas buvo giedama lietuviškai. Vilniaus vyskupijos valdytojo 1911 m. įsakymu lenkiškos pamaldos bažnyčioje laikytos kas trečią šventadienį. Todėl J. Žilinskas atsisakė vykdyti tėvo testamentą ir neskyrė pinigų kunigo išlaikymui. Klebonų Kazimiero Steberioko ir Donato Linarto (1874–1947) rūpesčiu ir parapijiečių aukomis bažnyčia atnaujinta. Klebonas Zigmas Neciunskas 1946 m. nuteistas 10 m. kalėti. Į Lietuvą grįžo 1956 m. Bažnyčia klasicistinė, vienanavė, tinkuoto mūro, bebokštė, su keturių kolonų portiku, lygiu trikampiu frontonu. Kolonos artimos graikų dorėniniam stiliui. Centre portalas, kurio šonuose nišos skulptūroms. Bažnyčios šonuose aukštai segmentinių arkų langai, kuriuos jungia plati ištisinė palangė. Vidus erdvus, virš navos skliautinės lubos. Sienas puošia iliuzorinės tapybos piliastrai, o presbiterijos altorius – klasicistinių formų keturių kolonų portikai. Dvi kolonos remia vargonų chorų galeriją.
Šventoriaus tvora akmenų mūro. Klasicistinio stiliaus kvadratinės formos dviejų tarpsnių varpinė įjungta į šventoriaus tvorą. Apatinis tarpsnis sumūrytas iš lauko akmenų. Viršutinis iš plytų nutinkuotas baltai – jo fasade keturkampės įdubos ir segmentinių arkų formų angos varpams. Stilius panašus į bažnyčios. Stogas keturšlaitis.
Šventoriuje palaidotas Nedingės klebonas Kazimieras Trimonis (1898–1989), (Nedzingėje nuo 1964 m.), stovi medinis kryžius su koplytėle.
Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (Kš), Perlojos kaimas, Varėnos sen., Varėnos r. sav., tel. +370 310 47 777, mob. +370 612 51 746
Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia stovi Perlojos kaime, Merkio dešiniajame krante.
1503 m. Perlojos bažnyčios apdovanojimo dokumente nurodyta, kad ji statyta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto, yra Daugų filija. Apie 1777 m. pastatyta maumedžio rąstų bažnyčia, įkurta parapija. 1866 m. caro valdžiai uždarius bažnyčią, tikintieji 1875, 1882 ir 1892 m. prašė ją grąžinti, bet valdžia nesutiko.
1903 m. patvirtintas naujos bažnyčios projektas. Valdžia statyti neleido, tik 1906 m. grąžino uždarytąją; atkurta parapija. 1909 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas (aut. M. Bergas), leidimas statyti gautas tik 1914 m. Klebonas Pr. Cibulskis su parapijiečiais (už 140 000 litų) 1928–1930 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią (inž. Vaclovo Michnevičiaus projektas). Ją 1930 m. konsekravo vyskupas Juozapas Kukta. Vokietijos okupacijos metais bažnyčią dekoravo Varšuvos meno akademijos profesorius J. Hopenas (vokiečių belaisvis).
1944 m. per Perlojos gaisrą sudegė klebonija.
Bažnyčia neogotikinė, lotyniško kryžiaus plano, su žemesne trisiene apside, aukštu bokštu bei arkos formos portalu. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Švč. Mergelės Marijos, Nuolatinės Globėjos bažnyčia, Rudnios kaimas, Varėnos r. sav., +370 310 48 380
Švč. Mergelės Marijos, Nuolatinės Globėjos, bažnyčia stovi Rudnios kaime, 17 km į pietryčius nuo Varėnos.Kunigo St. Mincevičiaus rūpesčiu 1910 m. įkurta parapija, pastatyta medinė bažnyčia. Lenkijos okupacijos metais persekiota lietuviška veikla. Nuo 1927 m. lietuviškai giedoti bažnyčioje leista kas antrą sekmadienį .
1931 m. įsteigtam Šv. Kazimiero draugijos skyriui uždrausta veikti. 1962–1970 m. klebonavęs Napoleonas Norkūnas pats išdažė bažnyčią.
Bažnyčia stačiakampio plano, dvibokštė, su priestatu.
Švč. Marijos Marijos Apsilankymo bažnyčia, Vilniaus g. 64, Valkininkų mstl., Valkininkų sen., Varėnos r. sav., Tel. (8 310) 56 137, mob. 8 698 70 234
Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia yra Valkininkų miestelyje. Seniausia žinoma Valkininkų bažnyčios 1555 m. fundacija. 1611 m. inventoriuje minima prie turgavietės naujai pastatyta bažnyčia. 1635–1650 m. Valkininkuose pastatytas mūrinis vienuolynas su bažnyčia.
1655 m. parapinė bažnyčia sudegė, netrukus atstatyta. Vietoj 1772 m. sudegusios parapinės bažnyčios pastatyta laikina, kurią 1818 m. sausio 17 d. audra sugriovė. Pamaldos perkeltos į kapų koplyčią. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla.
Parapinei bažnyčiai 1822 m., be jurisdikos miestelyje, priklausė Kuklių ir Puodžių kaimai. Vienuolynas turėjo jurisdiką Valkininkuose ir Kuršių kaimą. Rusijos valdžia vienuolyną 1832 m. uždarė ir pavertė kareivinėmis. Vienuolyno bažnyčia 1832–1837 m. naudojosi parapijiečiai. Po 1837 m. valdžia ją pertvarkė į stačiatikių kariuomenės cerkvę, 1883 m. perstatė į viešą cerkvę. 1941–1944 m. čia buvo karo belaisvių stovykla. 1944 m. hitlerininkai pastatą susprogdino.
1822–1837 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1854 m. konsekravo vyskupas Vaclovas Žilinskas. Dar 1881 m. prašyta leidimo padidinti parapinę bažnyčią. Valdžia neleido, o kleboną V. Živoronoką už aukų rinkimą iškėlė iš Valkininkų. 1885 m. parengtas naujas bažnyčios padidinimo projektas. Vėl neleista statyti, nes bažnyčia savo išvaizda būtų nustelbusi stačiatikių cerkvę. 1895–1898 m. bažnyčia padidinta.
Valkininkuose 1884–1892 m. klebonavęs Silvestras Gimžauskas (1844–1897) skųstas valdžiai dėl lietuviškos spaudos platinimo, dėl jo nepageidautinos įtakos valdinei mokyklai. Jam buvo iškeltos kelios bylos. Valdžiai pareikalavus S. Gimžauskas iš Valkininkų pašalintas. Nuo 1918 m. klebonavęs Jonas Karvelis (1874–1933) Lenkijos valdžios persekiotas, 1927 m. suimtas ir ištremtas į nepriklausomą Lietuvą.
1946–1949 m. klebonavęs Stanislovas Kakarieka persekiotas, baustas už vaikų katekizaciją. Klebonui Algimantui Keinai valdžia 1970 ir 1973 m. trukdė remontuoti bažnyčią.
Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano, dvibokštė, su priestatu. Vidus 3 navų. Šventoriuje palaidoti Valkininkų klebonai Juozas Mironas (1865–1918) ir kraštotyrininkas Pranas Bieliauskas (1883–1957). Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Šv. Antano Paduviečio bažnyčia Žilinai, Jakėnų sen., 6 Varėnos r. sav., tel. +370 310 45 141, mob. +370 680 78 519
Šv. Antano Paduviečio bažnyčia yra Žilinų kaime, 7 km į šiaurės vakarus nuo Valkininkų. 1812 m. pastatyta Žilinų dvaro koplyčia. 1862 m. atnaujinta. 1924 m. įkurta parapija, paskirtas klebonas Kazimieras Meškėnas. 1927 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Galutinai įrengta ir dekoruota klebonų Česlovo Krivaičio ir P. Barčinsko po Antrojo pasaulinio karo. Bažnyčia stačiakampio plano, su 2 masyviais bokštais ir frontonu tarp jų. Viduje 3 vienodo aukščio navos.