|
INFORMACIJA VERSLININKAMS APIE NESĄŽININGĄ KOMERCINĘ VEIKLĄ Nuo 2008 m. vasario 1 dienos, įsigaliojo Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas). Šis teisės aktas priimtas perkeliant į nacionalinę teisę maksimalaus harmonizavimo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje. Direktyvos nuostatos dėl nesąžiningos komercinės veiklos draudimo jau įtvirtintos arba artimiausiu metu turėtų būti įtvirtintos visų ES valstybių narių teisėje. Įstatymas įtvirtina vidutinio vartotojo sąvoką. Vidutinis vartotojas yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Būtent į vidutinį vartotoją įstatymo leidėjai orientavosi, nustatydami nesąžiningos komercinės veiklos draudimus. Naujas Įstatymas draudžia nesąžiningą komercinę veiklą. Nesąžininga komercinė veikla dažniausiai pasireiškia klaidinančiais arba agresyviais vartotojų atžvilgiu veiksmais. Paminėtina, kad draudžiama apgaulingai tvirtinti, kad siūlomas produktas gali padėti žaidimuose, grindžiamuose rizika ar atsitiktinumu, kad komercinės veiklos subjektas ketina netrukus nutraukti prekybą arba pakeisti prekybos vietą. Draudžiama kurti, naudoti, reklamuoti piramidines prekių platinimo sistemas, kai vartotojui suteikiama galimybė gauti atlygį pirmiausia už kitų vartotojų įtraukimą į tą sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą. Komercinės veiklos subjektams draudžiama, neturint reikiamo leidimo, nurodyti patikimumo ar kokybės ženklą, apgaulingai tvirtinti, kad komercinės veiklos subjektas yra pasirašęs elgesio kodeksą arba šiam kodeksui pritarė kompetentinga institucija ar įstaiga, nors iš tiesų taip nėra. Įstatymas taikomas ginant vartotojų ekonominius interesus nuo nesąžiningos komercinės veiklos, tačiau netaikomas nesąžiningai komercinei veiklai, kuri pažeidžia tik konkuruojančių komercinės veiklos subjektų interesus ar yra susijusi tik su komercinės veiklos subjektų sandoriais. Šis įstatymas taikomas nesąžiningai komercinei veiklai iki sandorio dėl produkto sudarymo, šio sandorio sudarymo metu ir jį sudarius. Įstatyme nustatyta, kada komercinė veikla laikytina agresyvia. Tai veikla, kai priekabiavimu, prievarta, taip pat pernelyg didele įtaka labai apribojama arba gali būti labai apribota vidutinio vartotojo pasirinkimo laisvė arba elgesys produkto atžvilgiu. Draudžiama vartotojui daryti spaudimą, kuris galėtų jį paskatinti priimti sprendimą dėl sandorio, pavyzdžiui, sudaryti įspūdį, kad vartotojas negali palikti patalpų, kol nebus sudaryta prekių ar paslaugų pirkimo sutartis, įtikinėti, kad vartotojui nenupirkus produkto ar paslaugos kils pavojus prekybininko darbui ar pragyvenimo šaltiniui, raginti vaikus pirkti arba įtikinti tėvus nupirkti jiems reklamuojamus produktus. Agresyvia komercine veikla laikomi atvejai, kai prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas lankosi vartotojo namuose ir primygtinai, nekreipdamas dėmesio į vartotojo reikalavimą išeiti ar negrįžti, įkyriai įkalbinėja įsigyti prekę ar paslaugą. Už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau - Tarnyba) pagal savo kompetenciją gali skirti nuo 1000 litų iki 30 000 litų baudą, jeigu ši bauda neviršija 3 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Kai pažeidimai padaromi sunkinančiomis aplinkybėmis, bauda gali būti iki 120 000 litų, jeigu ji neviršija 3 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Maksimali bauda skiriama tais atvejais, kai komercinės veiklos subjektai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba, nepaisydami Tarnybos nutarimu paskirtos baudos, įspėjimo ar įpareigojimo sustabdyti nesąžiningą komercinę veiklą, tęsė pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už nesąžiningą komercinę veiklą gali taikyti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos. Siekiama skatinti verslo elgesio kodeksų kūrimą. Vadovaujantis Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu, Tarnybos direktoriaus, įsakymu buvo patvirtintas informacijos apie elgesio kodeksų patvirtinimą ir už elgesio kodeksą atsakingo subjekto paskyrimą tvarkos aprašas. Jame nustatyta, kad komercinės veiklos subjektams nustačius savo elgesio kodeksą atsakingas subjektas per trisdešimt dienų nuo elgesio kodekso patvirtinimo apie tai informuoja Tarnybą, pateikdamas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą elgesio kodekso kopiją bei komercinės veiklos subjektų, kurie susitarė dėl elgesio kodekso nustatymo, sąrašą. Manoma, kad verslo elgesio kodeksų priėmimas drausmina verslo subjektus, įpareigoja juos labiau gerbti vartotojų teises. Pastebėta, kad taikantys sąžiningo, socialiai atsakingo verslo praktiką verslininkai atidžiau įsiklauso į vartotojų skundus ir stengiasi kilusius ginčus spręsti taikiu būdu.
Apie naujos redakcijos Vartotojų teisių apsaugos įstatymą 2007 m. kovo 1 dieną įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 94-1833; Nr. 2000, Nr. 85-2581, 2007, Nr. 12-488), kuriame nustatyta, kad Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos (toliau- Tarybos) funkcijas atliks Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Naujos redakcijos įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų taikymą vartotojų teisių gynimo srityje. Įstatymas apibrėžia vartotojų teises, vartotojų teisių apsaugos sritis, nustato vartotojų teisių apsaugos institucinę sistemą, jos kompetenciją, reglamentuoja vartotojų švietimą, vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų santykius, vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarką ir atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus. Įstatymas netaikomas švietimo ir socialinėms paslaugoms, finansuojamoms iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugoms, kurių išlaidos pagal įstatymus yra apmokamos (kompensuojamos) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, aprūpinimui vaistais, taip pat vykdant teismų sprendimus. Įstatyme aiškiau nei galiojančiame įstatyme išdėstyta Vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencija, sukuriama ir reglamentuojama vartotojų teisių gynimo ne teisme procedūra. Įstatyme neliko Civilinio kodekso nuostatų pakartojimo bei suformuluojamos trūkstamos vartotojų apsaugos organizacinės, procesinės nuostatos. Be kita ko, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba gindama vartotojų teises galės kreiptis į teismą ar prokuratūra, jei prekės pardavėjas ar paslaugos tiekėjas nesutiks pašalinti pažeidimų. Taip pat išplėsta vartotojų asociacijų kompetencija. Be to yra sudaryta Vartotojų teisių apsaugos taryba, kuri bus kolegiali patariamoji institucija, veiksianti visuomeniniais pagrindais. Įstatymo penktasis skirsnis reglamentuoja vartotojų švietimą. Šis skirsnis įtvirtina svarbią vartotojų švietimui teisinę normą, kuri iš esmės atitinka Alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymuose normą, – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos transliuojamuose laidose turėtų būti teikiama informacija vartotojų teisių apsaugos klausimais. Įstatymo projekto šeštasis skirsnis įtvirtina naują procedūrą vartotojų teisių apsaugos srityje – vartotojų teisių gynimo procesą ne teisme. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas nevykdo vartotojo reikalavimo dėl įsigytų nesaugių ar netinkamos kokybės prekių ar paslaugų, dėl prekių grąžinimo, trūkumų pašalinimo, kainos sumažinimo, keitimo vartotojas turės teisę kreiptis į Tarnybą, Inspekciją ar Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą. Šios institucijos privalo išnagrinėti vartotojo prašymą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Alytaus apskrities viršininko administracijos patalpose, Tvirtovės g. 1/ Naujoji g. 2, Alytuje yra ir įsikūręs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnybos) Alytaus apskrities skyrius. Į Tarnybos Alytaus apskrities skyrių galite kreiptis dėl vartotojų teisių pažeidimų, įsigijus netinkamos kokybės prekę ar paslaugą, kai Jums nepavyko išspręsti ginčo su pardavėju, paslaugos teikėju, ar nežinote, į kokią ginčus nagrinėjančią valstybės instituciją kreiptis. Mūsų institucijoje iš esmės įgyvendintas „vieno langelio“ principas: vartotojai gali pateikti skundą dėl savo pažeistų teisių, o mūsų institucija pagal kompetenciją arba pasitelkdama kitas valstybės ar savivaldybių institucijas, atsakingas už tos vartojimo srities valstybinį reguliavimą, sprendžia ir teisės aktų nustatytais terminais pateikia vartotojui atsakymą. Dėl iškilusių klausimų galite kreiptis telefonu 8~315 72519 arba elektroniniu paštu: v.vrubliauskiene@nvtat.lt. Daug naudingos informacijos apie vartotojų teisių apsaugą Jūs surasite Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto svetainėje www.vartotojoteises.lt arba interneto svetainėje |